- vartauti
- 1 vartáuti, -áuja, -ãvo, vártauti, -auja (-auna), -avo
1. rš žr. vartyti 6.
2. refl. Erž žr. vartyti 22 (refl.): Jis kitą kartą buvo ne suskis, sukos, vartavos kaip žydelis ir piningų turėjo Žem. Daržovių užsisvadydavau – teip i vartaváus Skdv. Išveža toliau [tremtinių] – kaip nori, teip vartáukis Bt.
◊ akìs vartáuti smalsiai žvilgčioti: Kam an jos akìs vártauni?! Rod.\ vartauti; išvartauti
Dictionary of the Lithuanian Language.